vienmarškis

vienmar̃škis, -ė adj. (2) Vv, Iš, Pc žr. vienmarškinis: Mergaitės tik vienmarškės Jz. Malamės malamės vienmar̃škiai vaikai Stk. Žiemą vienmar̃škiai dirbom Rmš. | prk.: Po berželiais vienmarškiais plikais sustingęs pavasaris kelias ir ateina mieguistas laukais J.Aist.